Vienintelė prabanga, kurią žinau, yra žmonių bendravimo prabanga

(Antoine’as de Saint-Exupery)

Kovo 6 d. Europoje yra minima logopedo profesijos diena. Europos logopedų asociacija (CPLOL), vienijanti daugelio šalių specialistų organizacijas, 2004 metais priėmė nutarimą minėti logopedo profesijos dieną. Pagrindinis logopedo dienos tikslas – suteikti visuomenei daugiau žinių apie įvairius kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimus, jų įveikimo galimybes bei padėti laiku atpažinti kalbėjimo ir kalbos problemas. Lietuva nuo 2010 metų yra Europos logopedų organizacijos narė. Dabartiniu metu ypatingai siekiama didinti šios profesijos žinomumą Lietuvoje ir visoje Europoje, informuoti įvairių šalių visuomenes apie bendravimo sutrikimus, jų poveikį žmonių sveikatai, asmenų, turinčių kalbos, kalbėjimo, kalbinės komunikacijos sutrikimų, teises ir pagalbos jiems būdus.

Nors pirmųjų užuominų apie kalbėjimo ir kalbos sutrikimus rasta Babilonijos, Asirijos, Senovės Egipto, Graikijos, Indijos, Kinijos rašytiniuose šaltiniuose (5-4 a. pr. m. e.), logopedai yra jaunos profesijos atstovai. Logopedo profesija ilgai „klaidžiojo“ tarp medicinos ir ugdymo, ieškojo sąsajų su kitais mokslais. Savarankiškos profesijos keliu logopedo profesija pasaulyje ėmė žingsniuoti tik XX a. pradžioje.

Logopedija yra tarpdisciplininis mokslas, remiasi medicinos, kalbos, pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologijos, psicholingvistikos ir kitų mokslų žiniomis. Ugdydami vaikų kalbą, logopedai tampa ugdytojais, bendradarbiaujančiais su pedagogais. Reabilitacijose, taikydami įvairias kalbėjimo ir kalbos terapijas, jie mokosi iš kompetetingų gydytojų. Siekdami priimti teisingus sprendimus, konsultuojasi su psichologais. Norėdami perprasti kalbos raidos ypatumus studijuoja psicholingvistiką, kuri atskleidžia kalbos išmokimo ypatumus.

Logopedai prakalbina mažą vaiką, moko mokinį taisyklingai rašyti, padeda suaugusiajam ištarti „prarastus“ žodžius. Dažnai manoma, kad logopedas yra specialistas dirbantis su netaisyklingai kalbančiais vaikais, tačiau priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio, logopedai gali padėti įveikti ar sušvelninti kalbos sutrikimus tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek sulaukus senyvo amžiaus. Ikimokykliniame amžiuje dažniausia problema yra vėluojanti kalbos raida ir netaisyklingas garsų tarimas. Mokykliniame amžiuje, ypač tais atvejais, kai vaiko kalbos raida vyko pavėluotai, susiduriama su skaitymo ir rašymo sunkumais. Vaikams sunku skirti panašiai skambančius garsus, rašydami diktuojamus žodžius jie sukeičia vietomis raides, jas praleidžia, sunkiai įsisavina ir taiko gramatikos taisykles. Pasireiškia lėtas skaitymo tempas, teksto suvokimo sunkumai. Vyresniame amžiuje, patyrus insultą ar galvos smegenų traumą, gali būti prarandamas gebėjimas suvokti aplinkinių kalbą ar taisyklingai tarti žodžius. Darbas skirtingose aplinkose įdomus, bet nelengvas, prasmingas, nes padeda vaikams ir suaugusiems atrasti kalbėjimo ir bendravimo džiaugsmą, realizuoti save šiuolaikinėje visuomenėje.

Visagino švietimo pagalbos tarnyba ir Visagino savivaldybės Švietimo pagalbos specialistų metodinis būrelis kovo 6 d., Europos logopedo dieną, 15 val. kviečia miesto logopedus ir visus, kurie „širdyje logopedai“, į apskrito stalo diskusiją „Logopedija šiandien“, kuri vyks Visagino švietimo pagalbos tarnyboje, Draugystės g. 12, Visaginas. Tel. informacijai +370 685 38571.

Dalia Nekliudova,

Visagino švietimo pagalbos tarnybos specialioji pedagogė, logopedė,

Visagino savivaldybės Švietimo pagalbos specialistų metodinio būrelio pirmininkė