Spalio 28 d. Visagino švietimo pagalbos tarnyboje įvyko mokymai „Sensorinė integracija“, pagal projektą „Lietuvos autizmo asociacijos “Lietaus vaikai” kompetencijų didinimas ir finansinio tvarumo stiprinimas”.
Mokymus organizavo Lietuvos autizmo asocijacija „Lietaus vaikai“ ir Visagino švietimo pagalbos tarnyba, taip pat Visagino savivaldybės tarybos narys Dmitrij Ikonikov.
Mokymuose dalyvavo ikimokyklinių ugdymo įstaigų mokytojai, mokytojų padėjėjai švietimo pagalbos specialistai dirbantys su ikimokyklinio amžiaus autistiškais vaikais.
Mokymų tikslas – suteikti sensorinės integracijos teorinių ir praktinių žinių, kurios yra vertingos ugdant ir dirbant su vaikais su įvairiais raidos iššūkiais, įskaitant ir autistiškus vaikus. Atsižvelgiant į sensorinės sistemos ypatumus, specialiųjų poreikių lygį, ugdymo ar socialines įstaigos, šeimos ir visuomenės lūkesčius, įgalinti ugdytojus ir specialistus kurti erdves, kurios skatintų kiekvieno vaiko dalyvavimą įtraukioje aplinkoje.
1 iš 20 vaikų patiria sensorinės integracijos ypatumų. Sensoriniai ypatumai paveikia daugiau nei 90 proc. autistiškų vaikų. Šie skaičiai mus ragina nedelsiant suteikti ikimokyklinio ugdymo specialistams žinias, kurių dėka kuo ankstesniame vaikų raidos etape, ugdytojai galės pritaikyti aplinką, atliepiant pamatinius autistiškų vaikų nervų sistemos ypatumus bei poreikius. Sensorinė integracija – tai svarbi autonominės nervų sistemos funkcija, be kurios asmens gebėjimas priimti informaciją/mokytis tampa labai fragmentiškas. Esant sensorinės integracijos iššūkiams paveikiama vaiko savireguliacijos/nervų pusiausvyros sistema, dėmesio koncentracija. Tai paveikia vaiko komunikacinius, socialinius, problemų sprendimo, kognityvinius įgūdžius, ilgalaikėje perspektyvoje paveikia savarankiško gyvenimo įgūdžius bei akademinius pasiekimus. Ugdytojai žinodami sensorinės integracijos procesus galės pritaikyti ugdymosi aplinkas bei užduotis tokiu būdu, kuris atlieps svarbius autistiškų vaikų ugdymosi poreikius. Daugumai vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, būdingas neįprastas sensorinis atsakas arba netinkama sensorinės informacijos interpretacija. Kai vaikas turi atipinių sensorinių atsakų simptomus, pavyzdžiui, neatpažįsta tam tikrų pojūčių (pvz. netinkamai reaguoja į skausmą) arba perdėtai jautrus prisilietimams ar garsams, lėtai arba netiksliai interpretuoja jutiminius signalus (nepakankamas savo kūno suvokimas ir orientacija aplinkoje), yra apsunkinta jo adaptacija mokykloje ir kasdieniniame gyvenime. Perdėtas jautrumas (hiperjautrumas) arba nepakankamas jautrumas (hipojautrumas) lytėjimo, regos, klausos dirgikliams, taip pat judėjimui yra kliūtis išmokti rašyti ar skaityti, išmokti tikslingai naudotis stalo įrankiais, žirklėmis ar netaisyklingas rašymo priemonės laikymas, sunkumai suprasti ir vykdyti komandas. Terapinės sensorinės integracijos programos pagrįstos vidiniu ir natūralių vaiko poreikiu. Sensorinės integracijos terapija taikoma keliomis kryptimis: per lavinamuosius žaidimus ir jutimines veiklas, skirtas lavinti erdvines ir kokybines objektų savybes bei formuoti perceptinius veiksmus; per žaidimus ir pratimus, skirtus ugdyti vaiko socialinį suvokimą (žmogaus suvokimą, jo veiksmų, judesių, įskaitant mimikos ir kalbos, savęs ir bendraamžių suvokimą); per produktyvią veiklą (piešimą, aplikacijas, lipdymą, konstravimą ir kt.); per bendravimą su vaiku įprastinėje kasdienėje veikloje. Mokymų tikslas – suteikti sensorinės integracijos teorinių ir praktinių žinių, kurios yra vertingos ugdant ir dirbant su vaikais su įvairiais raidos iššūkiais, įskaitant ir autistiškus vaikus. Atsižvelgiant į sensorinės sistemos ypatumus, specialiųjų poreikių lygį, ugdymo ar socialines įstaigos, šeimos ir visuomenės lūkesčius, įgalinti ugdytojus ir specialistus kurti erdves, kurios skatintų kiekvieno vaiko dalyvavimą įtraukioje aplinkoje.
Tikime ir linkime mokymų dalyviams teorines žinias pritaikyti praktiškai – kurti veiklų planus, rengti užduotis ugdytiniams, atkreipiant dėmesį organizuojant ugdomąsias veiklas.
Metodininkė Laima Šamatavienė
