Gegužės 27-ąją Visagino švietimo pagalbos tarnyboje buvo kitaip nei įprastai – koridoriuose netrūko šypsenų, tautinių raštų ir jaukaus šurmulio, nes čia šurmuliavo Tautadienis. Vieni darbuotojai pasipuošė tautiniais kostiumais, kiti pasirinko riešines, juostas ar kitus mielus etninius akcentus. Tačiau svarbiausia tądien buvo ne apranga, o gera nuotaika, bendrystė ir galimybė stabtelėti bei prisiminti savo šaknis.
Didžiausias šventės traukos centras, žinoma, buvo bendras pietų stalas. Ant jo garavo cepelinai, viliojo ryškūs šaltibarščiai, netrūko gardžių lietuviškų skonių ir nuoširdžių pokalbių. Labai džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame Vilniaus duonos kepyklai už „Močiutės“ duonos dovanas, kurios dar labiau sustiprino šventinę Tautadienio nuotaiką. Prie vaišių stalo kalbėjomės apie tradicijas, šeimos papročius ir tiesiog mėgavomės buvimu kartu.
Tarnyboje skambėjo smagios folklorinės melodijos, kurios kūrė dar šiltesnę nuotaiką ir įprasta darbo diena trumpam virto maža švente, pilna lietuviškos dvasios, juoko ir jaukumo.
Ši diena priminė paprastą, bet svarbų dalyką – tautiškumas gyvena ne tik tautiniuose kostiumuose ar istorijos vadovėliuose. Jis slypi mūsų bendravime, dainose, tradiciniuose patiekaluose, prisiminimuose ir paprastuose susibūrimuose prie vieno stalo. Kartais tam, kad pajustum bendrumą ir pasididžiavimą savo kultūra, užtenka visai nedaug – geros muzikos, gardžių cepelinų ir žmonių, su kuriais gera būti kartu.
