BALANDIS – AUTIZMO SUPRATIMO MĖNUO
Balandžio 2 d. minima Pasaulinė autizmo supratimo diena.
Tarp mūsų visada buvo, yra ir bus kitokių žmonių. Mes visi esame skirtingi, kitokie. Visuomenė kasdien darosi tolerantiškesnė, tačiau žodžiai „autizmas“, „autistiškas“, „sutrikusi raida“ vis dar gąsdina. Gąsdina, nes nežinome arba nenorime nieko apie tai žinoti.
Nors žodį „autizmas” girdėję yra praktiškai visi, retas kuris mūsų iš viso suvokia, kas yra autizmo spektro sutrikimas. Didelė dalis žmonių vis dar nežino, kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Vieni turi viziją, kad autistiški žmonės – visiškai nereaguojantys į aplinką žmonės, kurie visą laiką linguoja ir žiūri į vieną tašką. Kiti turi truputį romantizuotą įsivaizdavimą, kad autistiški žmonės – šiek tiek keistoki ir uždaroki genijai. Ir vieni, ir kiti gali būti iš dalies teisūs, kadangi autizmo požymių „rinkinys“ kiekvieno autistiško žmogaus gali būti labai skirtingas. Reikėtų žinoti, kad kiekviena autizmo spektro sutrikimą turinčio žmogaus istorija yra vis kitokia. Labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria. Paprasčiau tariant, sužinoję, kad žmogus yra autistiškas, bet nepažinodami žmogaus, negalėsite pasakyti apie jį nieko. Išskyrus nebent tai, kad šis žmogus greičiausiai patiria sunkumų, susijusių su bendravimu ir socialine sąveika. Autizmas niekaip neatsispindi vaiko ar suaugusiojo išorėje.
Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. Autizmas – viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. Tačiau šis buvimas „kitokiu” visuomenėje ir kultūroje, kuri pritaikyta neurotipiškiems žmonėms – autistiškus žmones gali paversti neįgaliais.
Autizmas yra ne liga. Autizmas įvardinamas kaip neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sutrikę socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas palaikyti socialinius ryšius (vaikas menkai domisi bendraamžiais, nemoka su jais žaisti, palaikyti ilgesnį kontaktą), sutrikę kalbos ir kiti bendravimo gebėjimai (vaikas nesuvokia vadinamosios kūno kalbos, turi sunkumų išreiškiant savo mintis žodžiais), tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms. Jie jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį. Įprastų procedūrų ar aplinkos pasikeitimas gali juos išmušti iš pusiausvyros, sukelti pykčio ar kitų neigiamų emocijų priepuolį.
Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad autizmą 70% tikslumu galima diagnozuoti dar kai mažylis yra mamos gimdoje.
Nemažai autistiškų žmonių pasižymi išskirtiniais talentais ir gabumais tam tikrose srityse. Nepaisant to, kad kiekvienas autistiškas žmogus labai individualus, galima išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių savybių:
- išskirtinai gera vizualinė atmintis;
- nestandartinis mąstymas, išskirtinis gebėjimas pastebėti tam tikrus dėsningumus;
- susikoncentravimas į pačiam autistiškam žmogui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos, svarbios ir visai visuomenei. Manoma, kad daugelis žinomų išradėjų ir mokslininkų, turėjo labai daug autizmui būdingų simptomų);
- pastabumas smulkiausioms detalėms;
- įsigilinimas į savo interesų sritis;
- besąlygiškas lojalumas;
- teisingumas (kalba teisybę, nemeluoja, neišsisukinėja, nenaudoja „socialinių kaukių“, nesivelia į intrigas);
- polinkis į vienodumą daro autistiškus žmones tvarkingus ir organizuotus.
Norint palengvinti autistiško vaiko integraciją į visuomenę, kuri pritaikyta neurotipiškiems žmonėms, yra taikomos įvairios priemonės. Kuo anksčiau jos pradedamos taikyti – tuo didesnis teigiamas poveikis pastebimas.
Psichologinių ir pedagoginių pagalbos priemonių spektras labai platus. Yra sukurta daug autistiškų vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Yra specialios, individualiai parenkamos terapijos: ABA terapija, kalbos ir kalbėjimo mokymas naudojant paveikslėlius (PECS), elgesio mokymas (TEACCH), įvairių užsiėmimų terapijos skirtos šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus, „Socialinių istorijų“ metodika ir kitos. Lietuvoje daugelis šių priemonių nėra sistemingai taikomos.
Taikomoji elgesio analizė dažniausiai vadinama ABA terapija – tai mokslinį pagrindimą turinti metodika, padedanti ugdyti autizmo spektro sutrikimą ir kitų raidos, elgesio ar mokymosi sutrikimų turinčius vaikus. ABA terapijos šaknys yra Amerikoje, bet dabar ši terapija paplitusi visoje Europoje ir kitur. Tai specialios procedūros, grįstos ilgalaikiais tyrimais. ABA terapiją galima taikyti visiems – ir neurotipiškiems, ir turintiesiems sutrikusią raidą. Tai metodika apie žmogaus elgesį. Ši terapija labiausiai siejama su autizmo spektrą turinčiais vaikais, nes jiems ji labai efektyvi. Žmonės visko išmoksta sulaukdami palaikymo arba nepalaikymo. Paprastai tariant, mokosi elgesio principų. Tėvai pasako vaikui, kad jis neitų ant ledo, nes tai pavojinga. Vienas klauso, o kitas vis tiek išbando savo kailiu ir tik įlūžęs suvokia, kad tai iš tiesų pavojinga – išsigando, sušlapo, sušalo, buvo labai nemalonu ir jis to daugiau niekada nebandys. Jei vieną kartą žmogus prisivers pirštą durimis, kitą kartą jau saugosis. Močiutės be jokių mokslinių tyrimų taikydavo tokias metodikas: užsigausi – nebelįsi ir pan. ABA terapijos specialistai dirba taip pat – pirma padarai konkrečią užduotį, paskui jau galėsi eiti pasisupti. Vaikas, kuriam taikoma ABA terapija, turi gerai jaustis, jam turi būti smagu, veikla turėtų teikti džiaugsmo ir jis turėtų norėti tai daryti. Labai svarbu nelaukti. Įvairūs tyrimai rodo, kad anksti pritaikius korekcines priemones, galima išties labai padėti vaikui su integracija ir pagerinti jo savijautą.
Lietuvoje 2024-ieji yra įtraukiojo ugdymo metai. Įtrauktis švietime nėra baigtinis taškas. Tai sistemingo pertvarkymo procesas, apimantis švietimo turinio, mokymo metodų, požiūrio, ugdymo organizavimo ir strategijų keitimą. Raktas į sėkmingą įtrauktį – bendras darbas.
Siekdama Visagino bendruomenei suteikti kuo daugiau informacijos apie autizmą, formuoti mokyklų bendruomenių ir visuomenės teigiamą požiūrį į autistiškus žmones, Visagino švietimo pagalbos tarnyba aktyviai bendradarbiauja su VšĮ „Sėkmingi vaikai“, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, VšĮ „Inovatyvūs mokymai ir praktika“, asociacija „Kitoks vaikas“.
Visagino švietimo pagalbos tarnybos psichologė J. Malyševa, specialioji pedagogė, logopedė D. Nekliudova baigė 40 ak. val. akredituotus Taikomosios elgesio analizės mokymus. Specialistės turi teisę savo darbe taikyti ABA metodiką. Pagal Nacionalinės švietimo agentūros projektą „Pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimas” Visagino švietimo pagalbos tarnybos specialioji pedagogė, logopedė D. Nekliudova baigė 40 ak. val. „Vaikų, turinčių autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų, kalbos ir socialinių įgūdžių verbalinio elgesio etapų ir ugdymo plano rengimo metodika (VB-MAPP)“ mokymus. Švietimo pagalbos tarnyba turi šią metodiką.
Visagino švietimo pagalbos tarnyba šiuo metu įgyvendina dvi su autizmu susijusias programas, kurios padės veiksmingiau ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi sunkumų turinčius vaikus, sumažinti specialiosios pedagoginės pagalbos poreikį, išvengti psichologinių ir ugdymosi problemų ar jas spręsti: pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa „Vaikų, turinčių autistiškų bruožų, ugdymas vaikų lopšelyje-darželyje“ (autorė VŠPT specialioji pedagogė, logopedė D. Nekliudova), šiais metais ji skirta lopšelio-darželio „Gintarėlis“ pedagogams, ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa „Vaikų, turinčių autizmo sutrikimų, ugdymo ypatumai“ (autorė VŠPT specialioji pedagogė, logopedė D. Nekliudova), skirta Visagino savivaldybės tėvams, auginantiems / ugdantiems autistiškus vaikus. Programos yra ilgalaikės, registruotos Atviroje informavimo konsultavimo orientavimo sistemoje.
Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą. Priimkime šiuos žmones į savo ratą ir elkimės taip, kaip ir su kitais artimaisiais.
https://galingi.lt/autizmas/kas-yra-autizmas-ir-kokie-jo-pozymiai/
https://www.kitoksvaikas.lt/kas-yra-autizmas/
https://asociacija.lietausvaikai.lt/apie-autizma/kas-yra-autizmas
VŠPT specialioji pedagogė, logopedė Dalia Nekliudova