Vadovų kvalifikaciniuose reikalavimuose išskirtos dvi kompetencijų grupės – bendrosios ir vadovavimo sričių. Konkrečiai bendrųjų kompetencijų grupę sudaro asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms, bendravimo ir informavimo gebėjimai. Vadovavimo sričių kompetencijų grupės gebėjimai yra šie: strateginio švietimo įstaigos valdymo; vadovavimo ugdymui ir mokymuisi; vadovavimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui; švietimo įstaigos struktūros, procesų, išteklių valdymo; švietimo įstaigos partnerystės ir bendradarbiavimo. Sėkmingai vadovo profesinei veiklai užtikrinti nustatyta harmoninga visuma, kurią sudaro dešimt subkompetencijų iš dviejų kompetencijų grupių. Stebint tendencijas galima tvirtinti, kad bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijų „Strateginis mąstymas ir pokyčių valdymas“, „Vadovavimo žmonėms“ ir „Vadovavimo ugdymui ir mokymuisi“ trūkumai išlieka aktualūs dar keletą metų. Palyginti žemą bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijos „Strateginis mąstymas ir pokyčių valdymas“ vertinimo lygį lėmė menkai plėtojami gebėjimai: dirbti su informacija, sistemiškai analizuoti ir objektyviai vertinti situaciją. Nurodytus menkiausiai išreikštus gebėjimus turi trečdalis pretendentų. Bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijos „Vadovavimas žmonėms“ silpniausi gebėjimai – įgalinimas ir delegavimas, taip pat gebėjimas ir noras ugdyti žmones, atskleisti jų potencialą. Faktiškai tai yra pasidalytos ir paskirstytosios lyderystės požymiai. Jų trūkumas iš esmės rodo demokratinių ir kolegialių santykių mokykloje stoką.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/geru-vadovu-tampama-nuosekliai-ir-kryptingai-dirbant/